Kas yra mikroschema — ir kas ji nėra
Mikroschema — tai ryžio grūdo dydžio stiklinė kapsulė po oda tarp menčių. Viduje yra pasyvi radijo žymė su penkiolikos skaitmenų numeriu ir nieko daugiau: jokios baterijos, jokio palydovinio imtuvo, jokios SIM kortelės. Pati ji nieko nesiunčia — atsiliepia tik tada, kai per kelis centimetrus priartini skaitytuvą, kuris savo lauku akimirkai ją maitina ir nuskaito numerį.
Iš to išplaukia trys dalykai, kuriuos verta pasakyti garsiai:
- Mikroschema nežino, kur yra šuo. Net kur yra ji pati. Niekas joje nematuoja vietos.
- Mikroschemos negalima „įjungti“ telefonu. Su telefonu ji neturi jokio ryšio — nei Bluetooth, nei jokio kito.
- Mikroschemoje yra tik numeris. Tavo vardo ir telefono joje nėra. Jie yra registre, į kurį tas numeris veda — o registras yra atskira tema žemiau.
Taigi mikroschema nėra GPS sekiklis. Tai šuns identifikavimo numeris, kurio negalima pamesti ar nuimti. Tam ji puiki — ir būtent todėl privaloma.
Kas ją gali nuskaityti — ir kodėl svarbu, kur šuo atsiduria
Skaitytuvą turi veterinarijos gydytojas, gyvūnų prieglauda, apmokytas ženklintojas. Jo neturi žmogus, kuris tavo šunį sutinka miške, nei kaimynas, į kurio kiemą jis atbėgo. Kad mikroschema suveiktų, turi įvykti štai kas, šia tvarka: kas nors šunį pagauna, kur nors jį nuveža, ten kas nors priartina skaitytuvą ir įveda numerį į registrą, kuriame yra dabartiniai tavo kontaktai.
Keturi žingsniai, keturios vietos, kur viskas gali užstrigti. Mikroschema suveikia tik pas veterinarijos gydytoją — o didelė dalis dingusių šunų atsiranda anksčiau, nei iki jo nukeliauja: ieškant apylinkėse, per kaimynus ir vietines grupes. Tuo metu mikroschema nepadeda visai, nes nėra kam jos nuskaityti.
Numeris veda į registrą — o registras kiekvienoje šalyje kitoks
Mikroschemos numeris yra raktas. Spyna — registras: duomenų bazė, kurioje prie tavo numerio įrašyta, kas esi ir kaip su tavimi susisiekti. Registro netvarko nei mikroschemos gamintojas, nei „Europa“ — kiekvienoje šalyje jį tvarko kas nors kitas, pagal savas taisykles. Todėl visur skiriasi, kas į jį rašo, kas jį mato ir ką iš jo pamatys radėjas. O būtent apie tai ir kalbame.
Lietuvoje: Gyvūnų augintinių registras
- Registrą tvarko Aplinkos ministerija, o administruoja VĮ Žemės ūkio duomenų centras. Šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti — iki keturių mėnesių amžiaus, o bet kuriuo atveju prieš parduodant ar dovanojant.
- Įrašą sukuria veterinarijos gydytojas arba apmokytas ženklintojas — iš karto, ne vėliau kaip per 7 dienas.
- Duomenų pasikeitimą ir dingimą registruoji savarankiškai — per Elektroninius valdžios vartus arba per veterinarijos gydytoją, nedelsiant. Pasikeitus savininkui, buvęs savininkas tai praneša per 7, naujasis — per 14 dienų.
- Viešoje paieškoje matyti telefonas. Šiuo metu ismain.vic.lt įvedus mikroschemos numerį rodomas laikytojo telefonas, savivaldybė ir dingimo data. Kas nuskaitė mikroschemą ir turi telefoną, tau paskambins iš karto — jei numeris dabartinis. Nuo 2027 m. registro taisyklės keičiasi, tad kaip bus vėliau, dar neaišku.
- Prieglauda pagal mikroschemą turi nedelsdama pranešti savininkui. Jei savininkas neatsiliepia per dvi savaites nuo šuns perdavimo laikyti, šuo pereina to, kas jį laiko, nuosavybėn — dažniausiai prieglaudos.
Kodėl registras taip dažnai niekur neveda
Po fejerverkų ir audrų prieglaudose kartojasi tas pats: šuo turi mikroschemą, numeris nuskaitomas — ir veda į telefoną, kurio jau dvejus metus niekas nekelia. Priežastys visada tos pačios: pakeitei numerį, persikraustei, šuo įregistruotas veisėjo ar ankstesnio savininko vardu. Mikroschema nuolatinė. Įrašas prie jos — ne. Lietuvoje tai svarbu dvigubai: kadangi telefonas matyti viešoje paieškoje, senas numeris radėją nuves pas visai kitą žmogų.
Todėl trys dalykai, kuriuos padaryk šiandien, o ne tą dieną, kai šuo dings:
- Patikrink, ar įrašas yra. Įvesk mikroschemos numerį viešoje paieškoje ismain.vic.lt. Jei nieko nerandama, šuns registre nėra — ir tai savaime nepasitaisys, reikia eiti pas veterinarijos gydytoją.
- Patikrink, koks telefonas įrašytas. Šiuo metu paieška jį parodo. Jei numeris ne tavo ar senas, pataisyk jį savarankiškai per Elektroninius valdžios vartus arba per veterinarijos gydytoją.
- Turėk mikroschemos numerį su savimi. Telefone, kartu su nufotografuotu šuns dokumentu. Kiekviena prieglauda to paklaus pirmiausia.
Mikroschema atsako, kas yra šuo. O kas atsako, kur jis?
Kai šuo dingsta, tau reikia dviejų skirtingų dalykų — ir jie eina priešingomis kryptimis.
- Nuo tavęs iki šuns: žinoti, kur jis yra dabar, kad galėtum paskui jį eiti. To mikroschema nemoka, nes nieko nesiunčia. Tai GPS sekiklio darbas — įrenginio, kuris vietą nustato pagal palydovus ir siunčia ją tau mobiliuoju tinklu.
- Nuo radėjo iki tavęs: kad žmogus, kuris šunį laiko už antkaklio, galėtų su tavimi susisiekti. Tai mikroschema moka — bet tik per skaitytuvą ir registrą, t. y. tik pas veterinarijos gydytoją ar prieglaudoje. Iki tol viskas priklauso nuo to, ką šuo turi ant antkaklio matomo.
| Mikroschema | Žymė ant antkaklio | GPS antkaklis | |
|---|---|---|---|
| Kas nuskaito | skaitytuvas pas veterinarijos gydytoją, prieglaudoje | bet kas, kas laiko šunį | tu, telefone |
| Ką pasako | numerį, kuris veda į registrą | kaip su tavimi susisiekti | kur šuo yra dabar |
| Kada padeda | kai šunį kas nors pagauna ir nuveža | kai šunį kas nors pagauna | iš karto, kai šuo dingsta |
| Ar galima pamesti | ne | taip, kartu su antkakliu | taip, kartu su antkakliu |
| Privaloma pagal įstatymą | taip | ne | ne |
Ką daro žymė ant antkaklio
Seniausias atsakymas į antrąją kryptį — adresinė su tavo telefono numeriu. Ji veikia, kainuoja kelis eurus, ir rekomenduojame ją kiekvienam — tik su dviem kabliukais: numerį mato kiekvienas, kas paglosto šunį, o jam pasikeitus, reikia graviruoti naują.
Žymė radėjui ant antkaklio Tifik korpuso daro tą patį, tik žingsniu toliau. Tai kodas, kuris yra korpuso dalis. Radėjas jį nufotografuoja bet kokiu telefonu — be programėlės, be prisijungimo — ir atsidaro puslapis su šuns vardu ir tavo žinute. Vienu mygtuku jis tau praneša: gauni pranešimą, o jei radėjas leidžia naudoti savo telefono buvimo vietą, ir ją. Susisiekiate per mus, o tavo numerio nėra nei ant antkaklio, nei puslapyje — jis parodomas tik tada, kai tai įjungi programėlėje.
Skirtumas nuo išgraviruoto numerio tas, kad puslapį už kodo galima pakeisti — naujas telefonas, atostogos pas tėvus, šuo perduotas kitam — be naujos adresinės. Ir jį galima pritildyti: kai šuo namie, puslapis rodo minimumą; kai pažymi šunį dingusiu — viską.
Žymė yra priedas, ne pakaitalas. Mikroschema privaloma, nuolatinė, ir jos negalima nuimti; antkaklį galima pamesti ir su kodu, ir su adresine, ir su GPS. Todėl: mikroschema ir dabartinis įrašas registre, matomas kontaktas ant antkaklio — o jei nori žinoti ir kur šuo yra, GPS sekiklis. Trys dalykai, trys skirtingos užduotys. Nė vienas nedaro kito darbo.
Kaip tai atrodo su antkakliu Tifik
Antkaklis sprendžia abi kryptis iš karto. Nuo tavęs iki šuns: vietą jis nustato pats pagal palydovus ir siunčia per savo SIM kortelę — lauke kas penkias minutes, o kai šuns ieškai, perjungi į tiesioginį sekimą, ir vieta atnaujinama kas penkias–dešimt sekundžių. Telefonu įjungi šviesą ir garsą, net kai šuo namie ir antkaklis taupo bateriją.
Nuo radėjo iki tavęs: kodas ant korpuso atidaro puslapį su šuns vardu ir mygtuku „radau jį“ — be skaitytuvo, be programėlės. Tu gauni žinutę, ir susisiekiate per mus, neviešinant tavo numerio.
Antkaklis mikroschemos nepakeičia. Mikroschema pasako, kas tas šuo, ir yra privaloma. Antkaklis pasako, kur jis yra — ir kam pranešti, kai jį kas nors randa anksčiau nei tu.