Pabėgo šuo — ką daryti per pirmą valandą

Pirmiausia — trys dalykai, kurių nedaryk

1. Nesivaikyk jo. Šuo, paskui kurį bėgi, bėga toliau — žaidimas ar baimė, rezultatas tas pats. Sustok, pritūpk, kalbėk ramiai. Jei jį matai, apsisuk ir eik nuo jo; daug šunų pasileidžia paskui tave.
2. Nešauk piktai. Šuo, kuris tavo balse girdi pyktį, grįžta nenoriai arba visai negrįžta. Šauk jį taip, kaip šauki, kai duodi skanėstą.
3. Neišeik iš vietos iš karto. Pirmąsias dešimt–penkiolika minučių pabūk ten, kur jį matei paskutinį kartą. Didelė dalis šunų po pirmojo išgąsčio grįžta patys — į vietą, kur tave paliko.

Pirmos 15 minučių — vietoje

• Sustok ir klausykis. Skambalėliai ant antkaklio, lojimas, šnaresys krūmuose. Išjunk muziką, nusiimk gobtuvą.
• Pašauk jį ramiai ir lauk. Ne dešimt kartų iš eilės — pašauk, palauk pusę minutės, pašauk vėl. Jei turi švilpuką ar garsą, prie kurio jis pratęs, naudok jį.
• Įsidėmėk tikslią vietą ir laiką. Tai bus pirmas klausimas visų, kam skambinsi, ir taškas, nuo kurio prasideda paieška.
• Jei pasivaikščiojime esate keliese, išsiskirstykite: vienas lieka vietoje, kitas eina labiausiai tikėtinu maršrutu — namo, prie automobilio, prie vandens, keliu, kuriuo atėjote.

Per valandą — praplėsk ratą

Pasakyk aplinkiniams. Bėgikams, dviratininkams, žmonėms su šunimis, žmonėms soduose. Trumpai: veislė ar dydis, spalva, vardas, tavo numeris. Paprašyk, kad parašytų ir tada, kai jį tik matė — kryptis tokia pat vertinga kaip pats šuo.

Parašyk vietinėms grupėms. Savo gyvenvietės ar mikrorajono grupei, savo regiono „dingę ir rasti gyvūnai“ grupei, šunų vedžiotojų grupei iš kaimynystės. Vienas įrašas su nuotrauka, vieta, laiku ir numeriu. Paprašyk pasidalinti — vietinė grupė pasiekia daugiau žmonių nei tavo profilis.

Registre pažymėk, kad šuo dingo — iš karto. Lietuvoje dingimą Gyvūnų augintinių registre užregistruoji savarankiškai per Elektroninius valdžios vartus arba per veterinarijos gydytoją, ir tai reikia padaryti nedelsiant. Kas turi mikroschemos numerį, viešoje registro paieškoje pamatys ir dingimo datą.

Paskambink ten, kur žmonės neša rastus šunis:

• savivaldybei ir jos gyvūnų prieglaudai — laikiną sugautų gyvūnų globą organizuoja savivaldybė, o prieglauda turi patikrinti mikroschemą ir nedelsdama pranešti savininkui. Vilniuje tai Vilniaus gyvūnų globos namai (UAB „Grinda“): apie rastą gyvūną prašoma skambinti 1355, globos namų telefonas +370 652 57707. Kaune šunis gaudo UAB „Nuaras“, tel. +370 37 322333,
• kaimyninių savivaldybių prieglaudoms — per naktį šuo nueina toliau, nei atrodo, o svarbu, kur jį kas nors randa,
• veterinarijos gydytojams aplinkui — kas randa šunį, dažnai nuneša jį pas artimiausią veterinarijos gydytoją, kad šis nuskaitytų mikroschemą,
• policijai — radėjas, kuris nežino savininko, per tris dienas turi pranešti apie rastą gyvūną policijai arba savivaldybei, todėl žinia apie tavo šunį gali atsidurti ir ten.

Policiją kviesk tik numeriu 112 — kai šuo bėga keliu, yra sužeistas ar kam nors gresia pavojus. Pranešti apie dingimą šis numeris netinka.

Kiekvieno skambučio metu pasakyk tą patį: kur, kada, kaip atrodo, mikroschemos numerį ir savo numerį. Paprašyk, kad užsirašytų — rastas šuo gal atsiras tik rytoj.

Palik vietoje ką nors, kas kvepia namais. Savo džemperį, jo pledą, dubenėlį su vandeniu. Šuo, kuris naktį grįš į vietą, kur tave pametė, turės priežastį ten likti ir laukti. Jei gali, reguliariai grįžk į tą vietą — ryte, vakare, naktį, kai tylu.

Mikroschema ir registras — ką patikrinti dabar, o ne vėliau

Šuo turi mikroschemą po oda. Ji padės — bet tik tada, kai kas nors ją nuskaitys ir kai registre bus tavo dabartinis numeris.

• Mikroschema nieko nesiunčia. Tai pasyvi žymė su penkiolikos skaitmenų numeriu, kurią skaitytuvas nuskaito iš kelių centimetrų. Skaitytuvą turi veterinarijos gydytojas, prieglauda — ne žmogus, kuris šunį sutinka miške. Taigi mikroschema veikia tik tada, kai kas nors šunį pagauna ir kur nors nuveža.
• Numeris veda į Gyvūnų augintinių registrą. Lietuvoje šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti — iki keturių mėnesių amžiaus, o bet kuriuo atveju prieš perduodant naujam savininkui. Registrą tvarko Aplinkos ministerija, o administruoja VĮ Žemės ūkio duomenų centras. Įrašą sukuria veterinarijos gydytojas arba apmokytas ženklintojas. Duomenų pasikeitimą ir dingimą registruoji savarankiškai — per Elektroninius valdžios vartus arba per veterinarijos gydytoją, nedelsiant.
• Tavo telefoną gali pamatyti ir radėjas. Šiuo metu viešoje registro paieškoje ismain.vic.lt įvedus mikroschemos numerį rodomas laikytojo telefonas, savivaldybė ir dingimo data. Tai pranašumas — veterinarijos gydytojas ar prieglauda tau paskambins iš karto. Ir rizika — jei numeris senas, skambutis pateks kitam žmogui. Nuo 2027 m. registro taisyklės keičiasi, tad kaip bus vėliau, dar neaišku.
• Patikrink, kas įrašyta registre. Jei nuo ženklinimo pakeitei telefono numerį, persikraustei arba šunį perėmei iš veisėjo ar prieglaudos, nemaža tikimybė, kad registras veda pas ką nors kitą. Po fejerverkų ir audrų prieglaudose kartojasi tas pats: šuo turi mikroschemą, bet įrašas niekur neveda. Įvesk mikroschemos numerį viešoje paieškoje ir pažiūrėk, koks telefonas ten įrašytas; jei ne tavo, pataisyk jį per Elektroninius valdžios vartus arba per veterinarijos gydytoją.
• Turėk mikroschemos numerį su savimi. Telefone, kartu su nufotografuotu šuns dokumentu. Kiekviena prieglauda to paklaus pirmiausia.

Po pietų ir vakare — kai šuo nerastas

• Atsispausdink skelbimus. Nuotrauka per visą lapą, du žodžiai „DINGO ŠUO“, vardas, dingimo vieta ir laikas, tavo numeris. Be ilgo teksto — žmonės jį skaito iš automobilio ir nuo dviračio. Išklijuok stotelėse, parduotuvėse, veterinarijos klinikose, ant stulpų prie dingimo vietos.
• Apeik apylinkes pėsčiomis, lėtai, su jo mėgstamu daiktu. Išsigandęs šuo neatsilieps — bet gal pajudės, išgirdęs pažįstamą dubenėlio ar žaislo garsą.
• Patikrink vietas, kur galima pasislėpti: krūmus, griovius, garažus, erdves po stogeliais, statybvietes. Išsigandęs šuo ieško tylaus kampo, o ne atviros erdvės.
• Paskambink į prieglaudas antrą kartą. Ryte užrašė tavo dingusį šunį; vakare galėjo priimti šunį, kurį kas nors pastebėjo tik po pietų.

Viena žinia, kuri nuramins: prieglauda šuns iš karto niekam neatiduoda. Lietuvoje prieglauda pagal mikroschemą turi nedelsdama pranešti savininkui. Gyvūną, perduotą laikyti, savininkas atgauna, jei atsiliepia per dvi savaites nuo perdavimo dienos, ir apmoka jo išlaikymo išlaidas. Po to nuosavybės teisė pereina tam, kas gyvūną laiko — dažniausiai prieglaudai. Vilniuje prieglauda apie paženklintą šunį savininkui praneša ne vėliau kaip per tris darbo dienas, o atsiimti sugautą šunį reikia per 14 parų. Laiko taigi turi — bet tik dvi savaites ir jokios priežasties laukti.

Naktis

Didžioji dalis laiko, kol šuo dingęs, prabėga ne per pirmą valandą, o per pirmą naktį. Keli dalykai, kurie padeda:

• Tyli naktis — tavo sąjungininkė. Be automobilių ir žmonių šuo girdi toliau — ir tu taip pat. Sutemus nueik į dingimo vietą ir ramiai jį pašauk.
• Šviesa padeda šuniui rasti tave, o ne atvirkščiai. Žibintuvėlį nukreipk į žemę, ne į akis.
• Palik atvirus vartelius ar garažą, jei gyveni netoliese. Šunys naktį grįžta namo dažniau, nei manytum.
• Fejerverkai ir audra: jei šuo pabėgo dėl triukšmo, bėgs toli ir greitai, o pasislėps tik tada, kai triukšmas nutils. Ieškok jo ryte, ne pačiame triukšmo įkarštyje — ir ieškok toliau, nei atrodo protinga.

Kai šuo atsiranda

• Nebark jo. Net jei tau tai buvo blogiausia metų diena. Šuo įsimins, kad grįžimas pas tave reiškia bėdą — ir kitą kartą grįš vėliau.
• Padėkok ir atšauk paiešką. Parašyk grupėms, paskambink į prieglaudą, nuplėšk skelbimus. Jei dingimą užregistravai, atnaujink įrašą registre. Žmonės, kurie padėjo, to nusipelnė — o kitam ieškančiajam atlaisvinsi dėmesį.
• Apžiūrėk šunį. Letenas, burną, pilvą. Jei gėrė iš balos ar ką nors suėdė, stebėk jį dieną kitą.
• Pašalink priežastį. Skylė tvoroje, atsilaisvinęs antkaklis, neužsidarantys varteliai. Šuo, kuris kartą pabėgo, pabėgo todėl, kad galėjo.

Kaip tai atrodo su antkakliu Tifik

GPS antkaklis nekeičia nieko, kas parašyta aukščiau — keičia tik tai, nuo kur pradedi. Ne nuo vietos, kur šunį matei paskutinį kartą, o nuo ten, kur jis yra dabar.

• Perjungi į tiesioginį sekimą, ir vieta atnaujinama kas kelias sekundes. Nespėlioji krypties — eini paskui tašką žemėlapyje.
• Telefonu įjungi šviesą ir garsą — net kai šuo namie ar šalia namų. Šunį krūmuose pusę vienuoliktos nakties greičiau rasi šviesa nei akimis.
• Saugi zona praneš, kai šuo iš jos išeis. Apie pabėgimą sužinosi anksčiau, nei pastebėsi tuščią sofą.
• QR kodas ant korpuso skirtas radėjui. Jis kodą nufotografuoja telefonu, ir atsidaro puslapis su šuns vardu ir mygtuku „radau jį“ — be mikroschemų skaitytuvo, be programėlės. Tu gauni žinutę, ir susisiekiate per mus, neviešinant tavo numerio.
• Antkaklis mikroschemos nepakeičia. Mikroschema privaloma, nuolatinė, ir jos negalima nuimti. Antkaklis sprendžia priešingą kryptį — ne kas tas šuo, o kur tas šuo yra, ir būtent tą valandą, apie kurią šis straipsnis.

Veikia visur, kur yra mobilusis ryšys, taip pat keliaujant po Europą. O duomenis apie savo šunį bet kada gali eksportuoti ir nusiųsti kam nori.